Kvietimas teikti paraiškas pagal 2021 m. Klimato kaitos programos 1.2.2.1 priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (t. y. šilumos siurblių: oras–oras, oras–vanduo, žemė –vanduo, vanduo–vanduo; biokuro katilų) panaudojimas fizinių asmenų gyvenamuosiuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius“.

Iškastinį kurą (gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kt.) naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į:

1.  naują biokuro katilą, atitinkantį 5 klasės efektyvumo ir emisijų išmetamų teršalų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012 „Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė šiluminė galia iki 500 kW. Terminija, reikalavimai, bandymai ir ženklinimas“;

2. šilumos siurblį,  kurio energijos šaltinis yra geoterminė energija,  energijos šaltinio paskirstymo terpė - vanduo (žemė-vanduo), o  naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP), esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 ° C  lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,5;

3. šilumos siurblį,  kurio energijos šaltinis yra hidroterminė energija,  energijos šaltinio paskirstymo terpė - vanduo (vanduo-vanduo), o  naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP), esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 ° C  lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,5;

4. šilumos siurblį,  kurio energijos šaltinis yra aeroterminė energija,  energijos šaltinio paskirstymo terpė - vanduo (oras-vanduo), o  naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP),  esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 ° C  lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,0;

5. šilumos siurblį, kurio energijos šaltinis yra aeroterminė energija,  energijos šaltinio paskirstymo terpė – oras (oras–oras), o  sezoninis naudingumo koeficientas (SCOP), nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2011 m. gegužės 4 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 626/2011, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES nustatant oro kondicionierių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimus, ne mažesnis kaip 3,5.

Galimi pareiškėjai: 

Fiziniai asmenys Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdantys gyvenamosios paskirties vieno buto pastatą arba butą (-us) gyvenamosios paskirties dviejų butų arba daugiabučiame pastate (butai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai gyvenamajame name ir jiems suteikti unikalūs numeriai), kurių statyba teisės aktų nustatyta tvarka užbaigta ir pastatas įregistruotas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre ne mažiau kaip 5 metus nuo kvietimo teikti projekto registracijos formas dienos (t. y. baigtumo procentas nurodytas ne mažesnis kaip 100 proc.) ir po statybos pabaigos metų, nurodytų  VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše, praėję ne mažiau kaip 5 metai iki kvietimo teikti projekto registracijos formas dienos.

Kompensacinė išmoka nerezervuojama ir neteikiama, jei namas arba butas gyvenamosios paskirties dviejų butų arba daugiabučiame pastate (pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis) prijungtas prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos.

Kompensacinė išmoka neteikiama, kai gyvenamojo namo paskirtis yra sodo namas. Tuo atveju, jeigu paskirtis keičiama arba yra pakeista iš sodo namo į gyvenamąjį namą turi būti nuo paskirties pakeitimo, nurodytos Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše, praėję ne mažiau kaip 5 metai iki kvietimo teikti projekto registracijos formas dienos.

SVARBU: Pareiškėjas senąjį šilumos gamybos įrenginį privalo išmontuoti ir priduoti atliekų tvarkytojams iki išlaidų kompensavimo prašymo pateikimo dienos.

Informacija apie asmens duomenų tvarkymą Agentūroje skelbiama internetinėje svetainėje www.apva.lt skiltyje „Asmens duomenų apsauga“.

Duomenų teikimo per Aplinkos projektų valdymo informacinės sistemos (toliau – APVIS) duomenų mainų svetainę taisykles galima rasti čia:

https://apvis.apva.lt/duomenu-mainu-svetaines-taisykles

Kompensacinės išmokos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims, diegiantiems atsinaujinančius energijos išteklius  gyvenamuosiuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. balandžio 16 d.  įsakymu Nr. D1-223 (2020 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. D1-437 redakcija) (toliau – Tvarkos aprašas).

Tinkamos finansuoti išlaidos nuo 2021 m. balandžio 22 d. Tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos ne pagal fizinio asmens faktiškai patirtas įrangos įsigijimo išlaidas, bet pagal nustatytus išlaidų fiksuotus dydžius, t.y. 1 kW fiksuotąjį įkainį (Eur/kW) padauginus iš projekto registracijos formoje nurodyto planuojamo įrengti:

• šilumos siurblio vardinės galios (Prated) (kW);
• biokuro katilo vardinės (nominalios) šildymo galios (kW).

Fizinio asmens projekto finansuojamoji dalis sudaro  50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. 

Kartu su registracijos forma privaloma pateikti:

• iškastiniu kuru kūrenamo šilumos gamybos įrenginio fotonuotrauką bei ant įrenginio esančią informacinę lentelę;
• laisvos formos bendrasavininkių (bendraturčių) sutikimas įgyvendinti projektą, jei yra gyvenamojo namo, t. y. vienbučio namo ar buto (dvibučiame ar daugiabučiame pastatuose  bendrasavininkių (bendraturčių);
• daugiabučio namo daugumos (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip) butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą, jeigu diegiant įrenginį reikia sutikimo pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus;
• jei pareiškėjas įgalioja kitą fizinį ar juridinį asmenį už jį atlikti su projekto įgyvendinimu susijusius veiksmus (pateikti projekto registracijos formą ir/ar pateikti išlaidų kompensavimo prašymą ir/ar apmokėti išlaidas ir pan.), turi būti pateiktas notaro patvirtintas arba informacinių technologijų priemonėmis sudarytas (https://igaliojimai.lt/) įgaliojimas atstovauti pareiškėją.

Rekomendacijas dėl informacijos pateikimo notaro patvirtintame įgaliojime ir laisvos formos sutikimo įgyvendinti projektą  galima rasti čia:

https://apvis.apva.lt/duk

Registracijos formų vertinimo eiga:

Agentūra per 30 kalendorinių dienų nuo kvietimo pabaigos, t.y. iki birželio 26 d., vykdo projekto registracijos formų vertinimą, vadovaudamasi prioritetiniais atrankos kriterijais, nurodytais Tvarkos aprašo 1 lentelėje. Už atitiktį šiems prioritetiniams projektų atrankos kriterijams skiriami balai.

Agentūra iš pateiktų ir įvertintų projekto registracijos formų sudaro ir patvirtina projektų registracijos sąrašą, kuriame projekto registracijos formos išdėstomos pagal bendrą (suminį) suteiktų balų skaičių (nuo didžiausio iki mažiausio). Jeigu projektai surenka vienodą balų skaičių ir jiems finansuoti nepakanka kvietimui skirtos lėšų sumos, pirmenybė teikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal pirmąjį prioritetinį projektų atrankos kriterijų. Jei projektai vienodai įvertinti pagal šį prioritetinį kriterijų, pirmenybė teikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal kitą iš eilės nurodytą prioritetinį kriterijų.

Įgyvendinti projektą ir pateikti Agentūrai išlaidų kompensavimo prašymą privaloma ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo kvietimo teikti projekto registracijos formas pabaigos dienos, t.y. iki 2022 m. vasario 26 d.

Išlaidų kompensavimo prašymas apmokamas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo tinkamai įforminto išlaidų kompensavimo prašymo ir visų privalomų pateikti dokumentų registravimo dienos, taip pat, jei Agentūrai atlikus patikrą projekto įgyvendinimo vietoje, nerandama trūkumų.

Teisės aktai:

• Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims, diegiantiems atsinaujinančius energijos išteklius gyvenamuosiuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius, tvarkos aprašas, patvirtintas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. balandžio 16 d. įsakymu D1-223 ( 2020 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. D1-437 redakcija);
• Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2021 m. sąmatą detalizuojantis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. D1-237;
• Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2021 m. sąmata, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 194.

Projektai atrenkami konkurso būdu vadovaujantis prioritetiniais projektų atrankos kriterijais.

1. Pagal projekto įgyvendinimo metu namui šildyti diegiamos energetiškai efektyvios technologijos, naudojančios atsinaujinančių išteklių energiją:

• aukštesnis balas skiriamas projektams, kuriais iškastinį kurą naudojantys šilumos gamybos įrenginiai bus keičiami į įrenginius, kurie 1 kWh šilumos kiekio pagaminti naudoja mažiau pirminio kuro ar energijos, perskaičiuoto (-s) į energijos ekvivalentą (kgne);

2. Pagal Aplinkos oro užterštumo mažinimą padidintos aplinkos oro taršos zonose vertinamą teritoriją (namo registracijos vietą), kurioje įgyvendinamas projektas:

• jei projektas įgyvendinamas teritorijoje, patenkančioje į pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ nustatytą padidintos aplinkos oro taršos zoną, jam skiriami 2 balai;
• jei projektas įgyvendinamas Lietuvos miesto teritorijoje, nepatenkančioje į pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ nustatytą padidintos aplinkos oro taršos zoną, jam skiriamas 1 balas;
• jei projektas įgyvendinamas kitoje Lietuvos vietovėje, jam skiriama 0 balų;

SVARBU: Jeigu gyvenamasis namas registruotas teritorijoje, kuri patenka į padidintos aplinkos oro taršos zoną, neefektyviai biomasę naudojantis katilas gali būti keičiamas tik į lokalios teršalų emisijos neturinčius įrenginius, naudojančius atsinaujinančių išteklių energiją šilumos gamybai, t.y. tik į šilumos siurblius.

3. Pagal naujai diegiamo įrenginio 1 kW galios kainą nustatytą pagal fiksuotą įkainį:

• aukštesnis balas skiriamas projektui, kuriuo iškastinį kurą naudojantis šilumos gamybos įrenginys keičiamas į šilumos gamybos įrenginį, kurio pagal fiksuotų įkainių 1 kW galios kaina yra mažesnė;
• žemesnis balas skiriamas projektui, kuriuo iškastinį kurą naudojantis šilumos gamybos įrenginys keičiamas į šilumos gamybos įrenginį, kurio pagal fiksuotų įkainių 1 kW galios kaina yra didesnė 1 kW galios kaina apskaičiuojama, pasirinkto įrenginio kainą dalinant iš įrenginio galios (kaina/kW).