Kvietimas teikti paraiškas pagal 2021 m. Klimato kaitos programos 1.2.2.2 priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (t. y. šilumos siurblių: oras–oras, oras–vanduo, žemė –vanduo, vanduo–vanduo; biokuro katilų) panaudojimas fizinių asmenų gyvenamuosiuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius (II kvietimas)“
Kvietimui skirta suma: 3 mln. Eur
Kvietimo data: Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. 8 val. iki spalio 1 d. 15.45 val.
Galimi Pareiškėjai:
Fiziniai asmenys Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdantys gyvenamąjį namą (t.y. vieno buto pastatą arba gyvenamosios paskirties butą dviejų butų arba daugiabučiame pastate) pastate.
Pareiškėjas projektą turi įgyvendinti Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdomame vienbučiame name arba bute (dvibučių ir daugiabučių pastatų atveju), kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai gyvenamajame name ir jiems suteikti unikalūs numeriai), kurio statyba teisės aktų nustatyta tvarka yra užbaigta ir pastatas įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ne mažiau kaip 5 metus (t. y. namo baigtumo procentas nurodytas ne mažesnis kaip 100 proc. ir po statybos pabaigos metų, nurodytų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše, praėję ne mažiau kaip 5 metai iki metų, kuriais paskelbiamas kvietimas teikti projekto registracijos formas).
Kompensacinė išmoka nerezervuojama ir neteikiama:
- jei namas arba butas gyvenamosios paskirties dviejų butų arba daugiabučiame pastate (pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis) prijungtas prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos;
- kai gyvenamojo namo, t. y. vienbučio namo ar buto (dvibučiame ar daugiabučiame pastatuose) bendrasavininkas (bendraturtis) yra ne fizinis, o juridinis asmuo (pvz. bendrasavininkas savivaldybė, valstybė).
Finansuojami įrenginiai ar technologijos ir su jomis susijusi informacija:
Iškastinį kurą (gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kt.) naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į:
1. naują biokuro katilą, atitinkantį 5 klasės efektyvumo ir emisijų išmetamų teršalų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012 „Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė šiluminė galia iki 500 kW. Terminija, reikalavimai, bandymai ir ženklinimas“;
2. šilumos siurblį, kurio energijos šaltinis yra geoterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė - vanduo (žemė-vanduo), o naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų
šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP), esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 ° C lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,5;
3. šilumos siurblį, kurio energijos šaltinis yra hidroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė - vanduo (vanduo-vanduo), o naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP), esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 ° C lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,5;
4. šilumos siurblį, kurio energijos šaltinis yra aeroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė - vanduo (oras-vanduo), o naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP), esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 ° C lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,0;
SVARBU: Pareiškėjas senąjį šilumos gamybos įrenginį privalo išmontuoti ir priduoti atliekų tvarkytojams iki išlaidų kompensavimo prašymo pateikimo dienos.
Maksimali finansavimo/ subsidijos/ dotacijos suma: 14 500 Eur
Finansavimo intensyvumas: Kompensacinė išmoka apskaičiuojama pagal nustatytus fiksuotus dydžius
Paraiškų pateikimo būdas: Internetu Aplinkos projektų valdymo agentūros informacinėje sistemoje https://apvis.apva.lt užpildant projekto registracijos formą
Paraiškų atrankos būdas: Konkursinis. Projektai atrenkami vadovaujantis prioritetiniais projektų atrankos kriterijais.
Prioritetiniai projektų atrankos kriterijai (jei paraiškų atrankos būdas konkursinis):
1. Pagal energetiškai efektyvesnių technologijų diegimą:
- aukštesnis balas skiriamas projektams, kuriais iškastinį kurą naudojantys šilumos gamybos įrenginiai bus keičiami į įrenginius, kurie 1 kWh šilumos kiekio pagaminti naudoja mažiau pirminio kuro ar energijos, perskaičiuoto (-s) į energijos ekvivalentą (kgne);
2. Pagal Aplinkos oro užterštumo mažinimas padidintos aplinkos oro taršos zonose - vertinama teritorija (gyvenamojo namo registracijos vieta), kurioje įgyvendinamas projektas:
Balų skaičiavimas:
- jei projektas įgyvendinamas teritorijoje, patenkančioje į pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d.
įsakymą Nr. D1-12 „Dėl aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ nustatytą padidintos aplinkos oro taršos zoną, jam skiriami 2 balai;
- jei projektas įgyvendinamas Lietuvos miesto teritorijoje, nepatenkančioje į pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ nustatytą padidintos aplinkos oro taršos zoną, jam skiriamas 1 balas;
- jei projektas įgyvendinamas kitoje Lietuvos vietovėje, jam skiriama 0 balų.
SVARBU: Jeigu gyvenamasis namas registruotas teritorijoje, kuri patenka į padidintos aplinkos oro taršos zoną, neefektyviai biomasę naudojantis katilas gali būti keičiamas tik į lokalios teršalų emisijos neturinčius įrenginius, naudojančius atsinaujinančių išteklių energiją šilumos gamybai, t.y. tik į šilumos siurblius.
3. Pagal naujai diegiamo įrenginio 1 kW galios kainą nustatytą pagal fiksuotą įkainį:
- aukštesnis balas skiriamas projektui, kuriuo iškastinį kurą naudojantis šilumos gamybos įrenginys keičiamas į šilumos gamybos įrenginį, kurio pagal fiksuotų įkainių 1 kW galios kaina yra mažesnė.
Privalomi su paraiška pateikti dokumentai:
1. Iškastiniu kuru kūrenamo šilumos gamybos įrenginio fotonuotrauką;
2. Laisvos formos sutikimą įgyvendinti projektą, jei yra gyvenamojo namo, t. y. vienbučio namo ar buto (dvibučiame ar daugiabučiame pastatuose bendrasavininkų/bendraturčių), rasite ČIA;
3. Daugiabučio namo daugumos (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip) butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą, jeigu diegiant įrenginį reikia sutikimo pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus;
4. Notariškai patvirtintą arba informacinių technologijų priemonėmis sudarytą ( https://igaliojimai.lt/ ) įgaliojimą atstovauti pareiškėją.
Rekomendacijas dėl informacijos pateikimo notaro patvirtintame įgaliojime ir laisvos formos sutikimo įgyvendinti projektą galima rasti čia: https://apvis.apva.lt/duk
Teisės aktai:
- Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims, diegiantiems atsinaujinančius energijos išteklius gyvenamuosiuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius, tvarkos aprašas, patvirtintas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. balandžio 16 d. įsakymu D1-223 (atnaujinta 2021 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. D1-232 redakcija)>>>;
- Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2021 m. sąmatą detalizuojantis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. D1-237>>>;
- Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2021 m. sąmata, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 194>>>.