Iškastinį kurą (gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kt.) naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į:
- naują biokuro katilą, atitinkantį 5 klasės efektyvumo ir emisijų išmetamų teršalų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012 „Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė šiluminė galia iki 500 kW. Terminija, reikalavimai, bandymai ir ženklinimas“;
- šilumos siurblį, kurio energijos šaltinis yra geoterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė - vanduo (žemė-vanduo), o naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP), esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 ° C lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,5;
- šilumos siurblį, kurio energijos šaltinis yra hidroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė - vanduo (vanduo-vanduo), o naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP), esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 ° C lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,5;
- šilumos siurblį, kurio energijos šaltinis yra aeroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė - vanduo (oras-vanduo), o naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP), esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 ° C lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,0.
Kompensacinė išmoka apskaičiuojama padauginus įrenginio galingumą kilovatais (kW) iš fiksuoto įkainio (Eur) ir gautą sumą padalinus perpus. Išlaidų fiksuotus įkainius rasite ČIA.
Galimi pareiškėjai:
Fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą, kurio statyba teisės aktų nustatyta tvarka yra užbaigta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (pastato baigtumo procentas nurodytas ne mažesnis kaip 100 proc. ir po statybos pabaigos metų, nurodytų Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše, praėję ne mažiau kaip 5 metai iki kvietimo teikti projekto registracijos formas dienos).
Gyvenamasis namas, kuriame bus vykdomas Projektas, (pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis) nėra prijungtas prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos.
Kompensacinė išmoka neteikiama, kai individualaus gyvenamojo namo paskirtis yra sodo namas. Tuo atveju, jeigu paskirtis keičiama arba yra pakeista iš sodo namo į individualų gyvenamąjį namą turi būti nuo paskirties pakeitimo, nurodytos Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše, praėję ne mažiau kaip 5 metai iki kvietimo teikti projekto registracijos formas dienos.
Informacija apie asmens duomenų tvarkymą Agentūroje skelbiama internetinėje svetainėje www.apva.lt skiltyje „Asmens duomenų apsauga“.
Duomenų teikimo per Aplinkos projektų valdymo informacinės sistemos (toliau – APVIS) duomenų mainų svetainę taisykles galima rasti čia:
https://apvis.apva.lt/duomenu-mainu-svetaines-taisykles
Kompensacinės išmokos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims, diegiantiems atsinaujinančius energijos išteklius vieno ar dviejų butų gyvenamuosiuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. D1-223 (toliau – Tvarkos aprašas).
Tinkamos finansuoti projekto išlaidos yra numatytos projekto registracijos formoje nurodytam šilumos gamybos įrenginiui įsigyti ir patirtos nuo einamųjų metų Klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatą detalizuojančio plano įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2020 m. balandžio 4 d.
Tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos ne pagal fizinio asmens faktiškai patirtas įrangos įsigijimo išlaidas, bet pagal nustatytus išlaidų fiksuotus dydžius, t.y. 1 kW fiksuotąjį įkainį (Eur/kW) padauginus iš projekto registracijos formoje nurodyto planuojamo įrengti:
- šilumos siurblio vardinės galios (Prated) (kW);
- biokuro katilo vardinės (nominalios) šildymo galios (kW).
Fizinio asmens projekto finansuojamoji dalis sudaro 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Kartu su registracijos forma privalomi pateikti dokumentai:
- iškastiniu kuru kūrenamo šilumos gamybos įrenginio fotonuotrauką bei ant įrenginio esančią informacinę lentelę;
- laisvos formos bendrasavininkų (bendraturčių) sutikimą įgyvendinti projektą, jei yra namo bendrasavininkų (bendraturčių);
- jei pareiškėjas įgalioja kitą fizinį ar juridinį asmenį už jį atlikti su projekto įgyvendinimu susijusius veiksmus (pateikti projekto registracijos formą ir/ar pateikti išlaidų kompensavimo prašymą ir/ar apmokėti išlaidas ir pan.), turi būti pateiktas notaro patvirtintas arba informacinių technologijų priemonėmis sudarytas (https://igaliojimai.lt/) įgaliojimas atstovauti pareiškėją. Rekomendacijas dėl informacijos pateikimo notaro patvirtintame įgaliojime ir laisvos formos sutikimo įgyvendinti projektą pavyzdį galima rasti čia: https://apvis.apva.lt/duk
Agentūra per 30 kalendorinių dienų nuo kvietimo pabaigos, t.y. iki liepos 9 d., vykdo projekto registracijos formų vertinimą, vadovaudamasi prioritetiniais atrankos kriterijais, nurodytais Tvarkos aprašo 1 lentelėje. Už atitiktį šiems prioritetiniams projektų atrankos kriterijams skiriami balai.
Agentūra iš pateiktų ir įvertintų projekto registracijos formų sudaro ir patvirtina projektų registracijos sąrašą, kuriame projekto registracijos formos išdėstomos pagal bendrą (suminį) suteiktų balų skaičių (nuo didžiausio iki mažiausio). Jeigu projektai surenka vienodą balų skaičių ir jiems finansuoti nepakanka kvietimui skirtos lėšų sumos, pirmenybė teikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal pirmąjį prioritetinį projektų atrankos kriterijų. Jei projektai vienodai įvertinti pagal šį prioritetinį kriterijų, pirmenybė teikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal kitą iš eilės nurodytą prioritetinį kriterijų.
Įgyvendinti projektą ir pateikti Agentūrai išlaidų kompensavimo prašymą privaloma ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo kvietimo teikti projekto registracijos formas pabaigos dienos, t.y. iki 2021 m. kovo 9 d.
Išlaidų kompensavimo prašymas apmokamas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo tinkamai įforminto išlaidų kompensavimo prašymo ir visų privalomų pateikti dokumentų registravimo dienos, taip pat, jei Agentūrai atlikus patikrą projekto įgyvendinimo vietoje, nerandama trūkumų.
Projektai atrenkami konkurso būdu vadovaujantis prioritetiniais projektų atrankos kriterijais.
- Pagal projekto įgyvendinimo metu namui šildyti diegiamos energetiškai efektyvios technologijos, naudojančios atsinaujinančių išteklių energiją.
- aukštesnis balas skiriamas projektams, kuriais iškastinį kurą naudojantys šilumos gamybos įrenginiai bus keičiami į įrenginius, kurie 1 kWh šilumos kiekio pagaminti naudoja mažiau pirminio kuro ar energijos, perskaičiuoto (-s) į energijos ekvivalentą (kgne); - Pagal Aplinkos oro užterštumo mažinimą padidintos aplinkos oro taršos zonose vertinamą teritoriją (namo registracijos vietą), kurioje įgyvendinamas projektas. Balų skaičiavimas:
- jei projektas įgyvendinamas teritorijoje, patenkančioje į pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ nustatytą padidintos aplinkos oro taršos zoną, jam skiriami 2 balai;
- jei projektas įgyvendinamas Lietuvos miesto teritorijoje, nepatenkančioje į pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ nustatytą padidintos aplinkos oro taršos zoną, jam skiriamas 1 balas;
- jei projektas įgyvendinamas kitoje Lietuvos vietovėje, jam skiriama 0 balų; - Pagal naujai diegiamo įrenginio 1 kW galios kainą nustatytą pagal fiksuotą įkainį:
- aukštesnis balas skiriamas projektui, kuriuo iškastinį kurą naudojantis šilumos gamybos įrenginys keičiamas į šilumos gamybos įrenginį, kurio pagal fiksuotų įkainių 1 kW galios kaina yra mažesnė;
- žemesnis balas skiriamas projektui, kuriuo iškastinį kurą naudojantis šilumos gamybos įrenginys keičiamas į šilumos gamybos įrenginį, kurio pagal fiksuotų įkainių 1 kW galios kaina yra didesnė 1 kW galios kaina apskaičiuojama, pasirinkto įrenginio kainą dalinant iš įrenginio galios (kaina/kW).