KVIETIMAS: ELEKTROS ORO LINIJŲ PAKEITIMAS KABELIAIS PO ŽEME MIŠKINGOSE VIETOVĖSE VISOJE LIETUVOJE
Nuo 2026 m. gegužės 12 d. 8.00 val. AB Energijos skirstymo operatorius, valdantis elektros energijos skirstomuosius tinklus, esančius jo elektros energijos skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, kviečiamas teikti PĮP per Agentūros institucijos informacinę sistemą (toliau – APVIS) (https://apvis.apva.lt), pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2026 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-73 patvirtintą 2022-2030 metų plėtros programos Pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ veiklos „Elektros oro linijų pakeitimas kabeliais po žeme miškingose vietovėse visoje Lietuvoje“ projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau - Aprašas).
Pagal PFSA finansuojama įgyvendinama veikla elektros oro linijų pakeitimas kabeliais po žeme miškingose vietovėse visoje Lietuvoje (toliau – veiklos).
Pareiškėjas
AB Energijos skirstymo operatorius, valdantis elektros energijos skirstomuosius tinklus, esančius jo elektros energijos skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje.
Valstybės paramos suma
40 000 000 (keturiasdešimt milijonų) eurų.
Dotacijų išmokėjimas:
Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projekto vykdytojas privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau nei 15 proc. visų tiesioginių tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Projekto vykdytojo prašymu Agentūra priima sprendimą skirti iki 30 proc. projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo sumos avansą. Avansinis mokėjimas skiriamas pateikus avansinio mokėjimo prašymą per APVIS.
Reikalavimai pažangos priemonės veiklai finansuoti:
Planuojama, kad už skirtas Klimato kaitos programos lėšas bus naujai nutiestos arba pakeistos, arba patobulintos elektros energijos perdavimo arba skirstymo tinklo linijos ir jungtys – ne mažiau kaip 500 km elektros oro linijų bus pakeistos kabeliais po žeme, siekiant išsaugoti miškingas teritorijas.
- Projektas turi pasiekti suminį ŠESD sumažinimo efektą – 232,23 kt. CO2 (2030 m.).
- Projekto išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, turi būti finansuojama iš projekto vykdytojo lėšų.
- Projekto vykdytojas turi apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti ar sukurti vykdant projektą naudotas finansavimas, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų projekto įgyvendinimo laikotarpiu (nuo to momento, kai atsiranda po statybos ir (ar) įrengimo darbų užbaigimo draustinas turtas) ir ne trumpiau kaip penkeriems metams nuo projekto finansavimo pabaigos.
- Projekto vykdytojas projekto pirkimus turi vykdyti, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu. Projekto vykdytojas turi vykdyti žaliuosius pirkimus, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“.
- Įgyvendinant projektą projekto veiklos turi būti vykdomos (vykdomi elektros tinklo statybos ir (ar) įrengimo darbai) nekilnojamuosiuose daiktuose, kurie priklauso projekto vykdytojui nuosavybės teise arba kuriuos projekto vykdytojas valdo kitais teisėtais pagrindais, arba kuriuose projekto vykdytojas turi teisę atlikti projekto veiklas kitais teisėtais pagrindais, įskaitant, bet neapsiribojant, elektros energetikos objektų ir įrenginių apsaugos zonų ribose, turint nekilnojamųjų daiktų servitutus ir kt. teisėtais pagrindais.
Pareiškėjų atsakomybė:
- Veiklos turi būti vykdomos didžiausią gamtinę vertę turinčiuose miškuose šia prioriteto tvarka: 1) I grupės rezervatiniai miškai; 2) IIA grupės ekosistemų apsaugos miškai; 3) IIB grupės rekreaciniai miškai; 4) III grupės apsauginiai miškai; 5) IV grupės ūkiniai miškai.
- Veiklų sprendiniai turi būti planuojami taip, kad nebūtų kertamas miškas;
- Veiklos turi būti vykdomos esamose apsaugos zonose.
- Projektų veiklų įgyvendinimo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 36 mėnesiai nuo finansuojamo projekto sutarties pasirašymo dienos.
- Projektų veiklos turi būti baigtos iki 2029 m. birželio 30 d. Projekto vykdytojas deklaruoja patirtas išlaidas Agentūrai iki projekto sutartyje nustatyto galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino, bet ne vėliau kaip iki 2029 m. spalio 1 d.
- Pasibaigus projekto finansavimui, 5 metus turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas, o šio tęstinumo neužtikrinus – Agentūrai turi būti susigrąžina dotaciją proporcingai neišlaikytam investicijų tęstinumo laikotarpiui (metais).
- Projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas ar sukurtas iš projektui skirtų lėšų, būtų naudojamas ir prižiūrimas vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis visą PFSA 11.1 papunktyje nurodytą laikotarpį.
Projekto priėmimo tvarka
Projektų atranka vykdoma valstybės projektų planavimo būdu.
Projektai priimami nuo 2026 m. gegužės 12 d. 8.00 val. iki 2026 m. spalio 30 d. 17.00 val.
Projektus subsidijai gauti pareiškėjas turi teikti per informacinę sistemą APVIS adresu https://apvis.apva.lt/ .
Su paraiška privalomų pateikti dokumentų sąrašas:
Teikdamas PĮP per Agentūros institucijos informacinę sistemą (toliau – APVIS) (https://apvis.apva.lt), pareiškėjas turi pateikti:
- investicijų projektą (.docx formatu) su sąnaudų ir naudos analizės rezultatų skaičiuokle (.xlsx formatu). Investicijų projekte turi būti nurodyta ir aprašyta visa numatoma įdiegti įranga bei PFSA nurodytų rodiklių reikšmės, kurios bus pasiektos įgyvendinus projektą, su sąnaudų ir naudos analizės rezultatų skaičiuokle vienai siūlomai įgyvendinti investicijų projekto alternatyvai. Investicijų projektas su sąnaudų ir naudos analizės rezultatų skaičiuokle rengiami pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką, kuri skelbiama Centrinės projektų valdymo agentūros interneto svetainėje;
- poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir atsakingos institucijos galiojantį teigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (jei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą) arba galiojančią išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros). Jei pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai netaikomi reikalavimai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, pareiškėjas pateikia rašytinį paaiškinimą dėl jo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;
- atsakingos institucijos planų ar programų įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą (toliau – išvada). Jei PĮP pateikimo Agentūrai metu pareiškėjas išvados dar nėra gavęs iš atsakingo subjekto, ją privalo pateikti ne vėliau kaip kartu su veiklos ataskaita, kuria prašoma išmokėti avansą arba apmokėti patirtas išlaidas. Jei planuojama ūkinė veikla nėra susijusi su įsteigtomis ar potencialiomis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis ar artima tokių teritorijų aplinka, pareiškėjas pateikia rašytinį paaiškinimą;
- informaciją apie PĮP numatytų darbų ir paslaugų įkainius, nustatytus pagal rinkoje egzistuojančias darbų ar paslaugų kainas (pareiškėjas privalo turėti dokumentus, įrodančius projekto biudžeto pagrįstumą (projektinės sąmatos arba techniniai projektai, arba tiekėjų komerciniai pasiūlymai, arba nuorodos į rinkoje galiojančias kainas, arba galimybių studijos ir pan.));
- įrodymus, kad pareiškėjas turi stabilių ir pakankamų finansų išteklių, gali užtikrinti savo veiklos tęstinumą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir prisidėti prie projekto finansavimo nuosavomis lėšomis. Pareiškėjas įsipareigoja padengti netinkamas finansuoti, tačiau projektui įgyvendinti būtinas išlaidas. Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami ir realūs PĮP pateikimo metu. Pakankamai apibrėžtais, patikimais ir tinkamais nuosavų lėšų finansavimo šaltiniais gali būti laikomi:
- banko paskola. Tokiu atveju su PĮP pateikiama pažyma, kurioje nurodytas banko sprendimas suteikti paskolą konkrečiam projektui, esant ar įvykdžius tam tikras sąlygas. Pasirašyta kredito sutartis turi būti pateikta iki projekto sutarties pasirašymo datos;
- pareiškėjo piniginės lėšos. Tokiu atveju su PĮP pateikiamas sprendimas, patvirtintas juridinio asmens atitinkamo valdymo organo, ar asmens (asmenų grupės), turinčio (-ios) teisę priimti tokius sprendimus, kuriais nutarta projektui įgyvendinti skirti tam tikrą juridinio asmens lėšų sumą;
- savininko ir (ar) dalyvių piniginiai įnašai. Tokiu atveju su PĮP pateikiamas savininko ir (ar) dalyvių sprendimas (susirinkimo protokolo kopija) skirti konkrečią lėšų sumą projektui įgyvendinti bei dokumentai, patvirtinantys savininko ir (ar) dalyvių finansinius pajėgumus skirti lėšų (patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentų kopijos, aktuali pajamų deklaracija, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos žyma, ir (ar) kt.);
- Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimą (toliau – nutarimas) dėl investicijų sąrašo derinimo arba nutarimą dėl investicijų projekto derinimo, apimantį projekte numatytas investicijas. Jei PĮP teikimo metu šie dokumentai dar nėra gauti, kartu su PĮP pateikiamas dokumentas, įrodantis, kad derinimo procesas pradėtas. Tokiu atveju nutarimas dėl investicijų sąrašo derinimo arba nutarimas dėl investicijų projekto derinimo, apimantis projekte numatytas investicijas, turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki projekto finansavimo sutarties pasirašymo. Jeigu nutarime dėl investicijų projekto derinimo, apimančiame projekte numatytas investicijas, suderintos kitokios investicijos nei buvo teiktos kartu su PĮP, tokiu atveju kartu su nutarimu dėl investicijų projekto derinimo turi būti pateiktas atnaujintas investicijų projektas su sąnaudų ir naudos analizės skaičiuokle;
- pareiškėjo paskutinių finansinių metų patvirtintą finansinių ataskaitų rinkinį ir įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, jei jį pareiškėjas privalo rengti pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas (netaikoma, jeigu pareiškėjas yra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registrui);
- Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“ (jeigu pareiškėjas yra didelė įmonė, teikiama laisvos formos deklaracija apie įmonės statusą);
- informaciją, kokiose konkrečiose teritorijose įgyvendins projektus;
- kitus duomenis, kuriuos Agentūra nustato kvietime.
Tinkamos finansuoti išlaidos:
- statybos, įrengimo, rekonstravimo, remonto, griovimo, demontavimo ir kiti darbai, tiesiogiai susiję su projekto veiklomis;
- projektavimo ir inžinerinės paslaugos, techninės priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros, ekspertizių paslaugos ir kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su projekto veiklomis;
- tiesioginėms projekto veikloms vykdyti reikalingos įrangos, įrenginių, medžiagų ir kito ilgalaikio turto įsigijimas ir sumontavimas.
Netinkamos finansuoti išlaidos:
- pridėtinės vertės mokesčio išlaidos;
- projekto vykdytojo projekto administravimo išlaidos;
- naudota įranga bei įranga ir (ar) jos komponentai kurie gali kelti grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui;
- kitos netinkamos finansuoti išlaidos, nurodytos Projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1K-227 „Dėl strateginio valdymo metodikos taikymo“, 307 punkte.
Pagrindiniai teisės aktai:
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. D1-160 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo patvirtinimo“ pakeitimo >>>ČIA
Konsultacijas APVA specialistai teikia darbo laiku:
Pirmadienį-ketvirtadienį nuo 8.00-17.00 val.;
Penktadienį 8.00-15.45 val.;
Pietų pertrauka 12.15-13.00 val.