Nuo 2021 m. birželio 23 d. 8.00 val. iki rugpjūčio 20 d. 12.00 val. juridiniai asmenys bus kviečiami teikti paraiškas paramai gauti pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2021 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę „Transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“ (toliau – Priemonė).

Atkreipiame dėmesį, kad paraiškos pateikimas paraiškų priėmimo laikotarpiu vertinimui įtakos neturės.

Prieš teikiant per APVIS sistemą naujas paraiškas arba norint įgalioti kitą asmenį pildyti paraiškas siūlome susipažinti su paruošta metodine medžiaga ir instrukcijomis adresu https://apvis.apva.lt/duk 

Pareiškėjai/paramos gavėjai

• miesto ir priemiestinio viešojo transporto savivaldybių teritorijoje keleivių vežimo veiklą vykdantys ūkio subjektai, turintys teisę vežti keleivius kompetentingų įstaigų (išduodančių leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais: vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo – atitinkamos savivaldybės institucijų arba jos įgaliotų įstaigų) nustatytais reguliariojo susisiekimo maršrutais (vežėju gali būti ir juridiniai asmenys, kurių veikla finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų arba kontroliuojama (valdoma) valstybės ar savivaldybių institucijų), su kuriomis sudarytos viešųjų paslaugų teikimo sutartys;
• ūkio subjektai, teikiantys komunalines, komercines ar logistikos paslaugas;
• ūkio subjektai, vystantys alternatyvių degalų (elektros energijos, biometano, gamtinių (suslėgtųjų ar suskystintųjų), vandenilio dujų pildymo (įkrovimo) punktų infrastruktūrą ar šių pildymo (įkrovimo) punktų operatoriai.

Pareiškėjai gali teikti paraiškas projektams, kuriuos įgyvendinus įsigyjamos naujos M2, M3, N2, N3 klasės transporto priemonės naudojančios elektrą, suslėgtas gamtines dujas, suskystintas gamtines dujas, biometaną ar vandenilį kartu su joms reikalingos infrastruktūros sukūrimu ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją.
Vien tik transporto priemonių įsigijimas ar infrastruktūros sukūrimas nėra finansuojamas.
Einamaisiais metais pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką paskelbtiems kvietimams pagal tą pačią metinės sąmatos detalizuojančio plano Priemonę.

Kvietimo suma
2021 m. kvietimui bendra projektų finansavimui skiriama lėšų suma – 10 mln. Eur Klimato kaitos programos lėšų. Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 5 mln. eurų.

Tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos
Vadovaujantis Tinkamomis projektų išlaidų kategorijomis pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-493 „Dėl Tinkamų projektų išlaidų kategorijų pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis patvirtinimo“ bei Klimato kaitos programos priemonės „Transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“ valstybės pagalbos teikimo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. D1-366, tinkamos išlaidos yra:

1.1. elektromobilių greitojo įkrovimo (t. y. elektromobilių įkrovimo prieiga, kurios elektrinė galia, perduodama elektromobiliui, yra didesnė kaip 22 kW) viešųjų prieigų įrengimas miestuose ir valstybinės reikšmės keliuose (Valstybinės reikšmės kelių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“), įskaitant statybos darbus ir prijungimo prie tinklų išlaidas;
1.1.1 elektromobilių greitojo įkrovimo viešosios prieigos turi palaikyti Open Charge Point Protocol – OCPP 1.6 komunikacijos protokolą, atitikti ne žemesnę kaip IK-8 atsparumo smūgiams klasę;
1.1.2. lauke montuojamos elektros įkrovimo prieigos turi atitikti ne žemesnę kaip IP-54 atsparumo dulkėms ir drėgmei klasę; 
1.2. greitojo pildymo (t. y. kuro bakas užpildomas per 5–15 min. priklausomai nuo talpos) viešos prieigos suskystintų arba suslėgtų gamtinių dujų pildymo punktų įrengimas, įskaitant statybos darbus ir prijungimo prie tinklų išlaidas;
1.3. suskystintųjų gamtinių dujų užpildymo stotelės negali būti diegiamos didžiųjų Lietuvos  miestų centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje;
1.4. greito pildymo viešos prieigos vandenilio dujų pildymo punktų įrengimas, įskaitant statybos darbus ir prijungimo prie tinklų išlaidas.
1.5. Naujų kelių transporto priemonių įsigijimas (transporto priemonės turi atitikti statomos pildymo stotelės kuro rūšį):
1.5.1. elektros energija varomos kelių transporto priemonės (elektrinės transporto priemonės  CO2 emisija turi būti 0 g/km):
1.5.1.1. M2 ir M3 klasės autobusai keleiviams vežti;  
1.5.1.2. N2 ir N3 klasės automobiliai kroviniams vežti.   
1.5.2. suskystintomis, suslėgtomis gamtinėmis dujomis, biometanu ar vandenilio dujomis varomos kelių transporto priemonės:
1.5.2.1. M2 ir M3 klasės autobusai keleiviams vežti;  
1.5.2.2. N2 ir N3 klasės automobiliai kroviniams vežti;
1.5.3. kuro ir energijos rūšių, nurodytų 3.5.1 ir 3.5.2 papunkčiuose, kombinacijomis varomos transporto priemonės:
1.5.3.1. M2 ir M3 klasės autobusai keleiviams vežti;  
1.5.3.2. N2 ir N3 klasės automobiliai kroviniams vežti;
1.6. kelių transporto priemonė keleiviams vežti turi:
1.6.1. atitikti I, II ir A klasių keleivinėms transporto priemonėms keliamus reikalavimus, nustatytus Jungtinių Tautų transporto priemonių taisyklėje Nr. 107, kuri skelbiama https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A42015X0618%2801%29 (negalima įsigyti III ir B klasės transporto priemonių);
1.6.2. įrengta bent 1 vieta neįgaliesiems ir (ar) specialiųjų poreikių turintiems žmonėms su vežimėliu (tvirtinimo diržai, bėgeliai ar kita vežimėlio tvirtinimo įranga); 
1.6.3. aprūpinta neįgaliesiems ir (ar) specialiųjų poreikių turintiems žmonėms pritaikytais vairuotojo informavimo mygtukais apie išlipimą ir specialiu piktograminiu žymėjimu (transporto priemonės išorėje ir viduje);
1.6.4. įrengtos keleivių informavimo priemonės (vaizdinės ir garsinės), atitinkančios reikalavimus, nustatytus Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 „Dėl Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
1.6.5. neįgaliųjų su vežimėliais ir (ar) specialiųjų poreikių turinčių žmonių įlaipinimas ir (ar) įvažiavimas, išlaipinimas ir (ar) išvažiavimas numatytas per šonines duris;
1.6.6. keleivių įlipimo ir (ar) išlipimo pakopos ir grindų briaunos turi būti pažymėtos ryškiu kontrastiniu žymėjimu;
1.6.7. įrengta vaizdo stebėjimo sistema keleivių ir vairuotojų saugumui užtikrinti, leidžianti stebėti visą transporto priemonės saloną;
1.6.8. transporto priemonė ar jos dalis, kurioje neįgalieji ir (ar) specialiųjų poreikių turintys žmonės su vežimėliu įlaipinami ir (ar) išlaipinami, turi būti žemagrindė;
1.6.9. įdiegtas išorinis keleivių įlipimo ir (ar) išlipimo durų apšvietimas, veikiantis transporto priemonei sustojus ir atidarius duris;
1.6.10. įdiegtas antialkoholinis variklio užraktas (su alkoholio matuokliu, sujungtu su variklio paleidimo mechanizmu ir blokuojančiu variklio paleidimą, jeigu į jį kvepiamame ore alkoholio koncentracija viršija numatytąją);
1.7. alternatyvių degalų papildymo ar elektros energijos įkrovimo infrastruktūra atitinka 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2014/94/ES „Dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo“ nustatytus reikalavimus ir kituose susijusiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
1.8. pagal Valstybės pagalbos schemą teikiama skatinamąjį poveikį turinti pagalba atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Projekto išlaidos tinkamos, jei yra būtinos projektui įgyvendinti ir tiesiogiai skirtos technologinėms inovacijoms diegti;
1.9. atsižvelgiant į Bendrojo bendrosios išimties reglamento 36 straipsnio 5 dalies nuostatas, transporto priemonių įsigijimo tinkamos išlaidos nustatomos lyginant su panašių, mažiau aplinkai naudingų, transporto priemonių įsigijimo išlaidomis (kainos lyginamos vienodos klasės transporto priemonei), kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos. Abiejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su aplinkos apsauga susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas.
1.10. finansuojamų išlaidų kategorijoms priskiriama įranga ir kelių transporto priemonės privalo būti naujos, neeksploatuotos. Įranga ir kelių transporto priemonės negali būti įsigytos iki paraiškos padavimo dienos.

Netinkamos finansuoti išlaidos    

Netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos investicijos, nurodytos Bendrojo bendrosios išimties reglamento 1 straipsnio 2–5 dalyse. ir aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo 66 punkte.

Kiti reikalavimai pareiškėjams
 

• Finansavimas neteikiamas sunkumų turintiems pareiškėjams. Pagal Reglamento (ES) 2020/972 1 straipsnio 4 punkto c papunktį leidžiama teikti valstybės pagalbą pareiškėjams, kurie 2019 m. gruodžio 31 d. nepatyrė sunkumų, o 2020 m. sausio 1 d.–2021 m.  birželio 30 d. tapo sunkumų patiriančiomis įmonėmis. 
• Teikiama valstybė pagalba turi turėti skatinamąjį poveikį, kaip tai numatyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnyje.
• Norėdamas gauti paskolą iš banko ar kredito įstaigos, pareiškėjas turi teisę įkeisti įsigyjamas transporto priemones ar degalų papildymo stoteles. Pareiškėjas po finansavimo sutarties su APVA pasirašymo gali pateikti prašymą leisti įkeisti Klimato kaitos programos lėšomis įsigytą turtą pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriaus 2016 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. B-27 patvirtinto Sutikimo įkeisti ar kitaip suvaržyti turtą, įsigytą ar sukurtą iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo ir Klimato kaitos specialiosios programos lėšų tvarkos aprašo nuostatas.
• Pareiškėjas privalo eksploatuoti degalų papildymo ar elektros energijos įkrovimo infrastruktūrą, naudoti įsigytas transporto priemones nors 5 m., per kuriuos be Aplinkos projektų valdymo agentūros sutikimo jos negali perleisti, perduoti, parduoti. Pabaigus investuoti, investicijos pagalbą gaunančioje vietovėje išlaikomos ne trumpiau kaip penkerius metus arba mažosioms ir vidutinėms įmonėms – MVĮ atveju – ne trumpiau kaip trejus metus. Tai neužkerta kelio pakeisti per šį laikotarpį pasenusios arba sugedusios įrangos ar įrenginių, jeigu atitinkamoje vietovėje ekonominė veikla išlaikoma atitinkamą minimalų laikotarpį.
• Įrengiama degalų papildymo ar elektros energijos įkrovimo infrastruktūra turi atitikti įsigyjamų transporto priemonių naudojamą degalų ar energijos rūšį.
• Projektas turi būti vykdomas Lietuvos Respublikoje.
• Projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad ilgalaikis materialusis turtas, kuris įsigytas ar sukurtas iš projektui skirtų lėšų, būtų naudojamas ir prižiūrimas vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis ir 5 metų laikotarpiu jo techninė būklė atitiktų teisės aktų reikalavimus.
• pareiškėjo įsigytų ir naudojamų transporto priemonių suvartojamų degalų ir (ar) energijos balanse iš AEI pagamintų degalų ir (ar) energijos dalis 5 metų suminiu laikotarpiu turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc.:
  - degalų balanse iš AEI pagamintų degalų ir (ar) energijos dalis gali būti užtikrinama fiziniais degalų įmaišymais ir (ar) tiesioginiu elektros energijos naudojimu arba panaudojant AEI kilmės garantijas, kaip numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 28 ir 29 straipsniuose. Kilmės garantijos turi atitikti naudojamą infrastruktūrą, t. y elektros energijos įkrovimo stotelių atveju gali būti naudojamos elektros energijos kilmės garantijos, o suskystintų ir (ar) suslėgtų gamtinių dujų infrastruktūros atveju – biometano kilmės garantijos;
  - degalai iš AEI privalo būti suvartoti, o AEI kilmės garantijos panaudotos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
• Paraiška projekto finansavimui gali būti teikiama jungtinės veiklos pagrindu, jeigu abi šalys pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje aiškiai apibrėžta kiekvienos šalies atsakomybė ir nustatyti abiem šalims taikomi įsipareigojimai. Sutartyje turi būti aiškiai apibrėžta, kuri sutarties šalis bus infrastruktūros savininkas, o kuri – transporto priemonių savininkas. Tuo atveju, jeigu infrastruktūrą eksploatuoja ne savininkas, už infrastruktūros eksploatavimą operatorius moka rinkos kainą, kaip numatyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56 straipsnio 3 dalyje bei taikomos Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos.
• Pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti trečiosioms šalims viešą tiesioginę prieigą naudoti subsidijos lėšomis įrengtą degalų papildymo ar elektros energijos įkrovimo infrastruktūrą numatydamas galimybes už pasinaudojimą infrastruktūra atsiskaityti realiu laiku panaudojant bankinę kortelę arba mobiliąją programą. Už naudojimąsi infrastruktūra mokama rinkos kaina;
• Pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, kad sukurta viešoji degalų papildymo ar elektros energijos įkrovimo infrastruktūra būtų įrengta ir pritaikyta naudotis visų visuomenės grupių atstovams.
• Pareiškėjas įsipareigoja finansuojamomis lėšomis įrengtuose suskystintųjų gamtinių dujų papildymo punktuose ne trumpiau  kaip 5 metus naudoti gamtines dujas, tiekiamas tik iš ES šalyse esančios gamtinių dujų infrastruktūros.  
• suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) užpildymo punktai negali būti diegiami didžiųjų Lietuvos  miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) centrinėse zonose;
• Įgyvendinęs projektą, pareiškėjas turi kasmet, penkerių metų laikotarpiu nuo projekto įgyvendinimo pradžios, teikti informaciją apie suvartotų degalų iš AEI kiekius ir tai patvirtinančius dokumentus.
• Įgyvendinęs projektą, pareiškėjas turi pateikti Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275, XII skyriuje nurodytus dokumentus.
• Nauja valstybės pagalba negali būti teikiama jeigu pareiškėjas nėra sugrąžinęs neteisėtai gautos valstybės pagalbos. Parama neteikiama, jeigu pareiškėjas yra gavęs pagalbą, kuri Europos Komisijos sprendimu (dėl individualios pagalbos arba pagalbos schemos) buvo pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka, kol jis nėra sugrąžinęs visos neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos sumos, įskaitant palūkanas, teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio nuostatas, valstybės pagalbos schema netaikoma projektams, kuriais siekiama dirbtinai išskaidyti investicines išlaidas į atskiras pagalbos schemas arba pagalbos projektus, kad būtų netaikomos Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos investicinės ribos.
• Nevykdant šio kvietimo 5.7 papunktyje ir 8.3 papunktyje numatytų įsipareigojimų, pareiškėjui taikomos sankcijos pagal Alternatyvių degalų įstatymo 32 straipsnio 1 punktą: už įpareigojimų ir reikalavimų, nevykdymą skiriama bauda, kurios dydis yra lygus neįvykdytai įpareigojimo daliai, išreikštai energine verte (megadžauliais), padauginus ją iš keturių euro centų.

Finansavimo dydis vienam pareiškėjui

Finansavimo dydis vienam pareiškėjui iki 40 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Alternatyvių degalų papildymo ar elektros energijos įkrovimo infrastruktūros įrengimo tinkamos finansuoti išlaidos apima elektromobilių greitojo įkrovimo, suskystintų arba suslėgtų gamtinių dujų greitojo pildymo, vandenilio dujų greitojo pildymo viešos prieigos įrangos įsigijimo, statybos darbų ir prijungimo prie tinklų išlaidas.
Infrastruktūrai skirtos pagalbos suma negali viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo.
Transporto priemonių įsigijimo tinkamos finansuoti išlaidos (atsižvelgiant į Bendrojo bendrosios išimties reglamento 36 straipsnio 5 dalies nuostatas) apskaičiuojamos lyginant alternatyviesiems degalams arba energijos rūšiai pritaikytų transporto priemonių su panašių, įprastus degalus (mažiau aplinkai naudingų) naudojančių transporto priemonių įsigijimo išlaidas (kainos lyginamos vienodos klasės transporto priemonei), kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos. Abiejų skaičiuojamų investicijų išlaidų skirtumas sudaro tinkamas finansuoti išlaidas.

Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 5 mln. eurų. 
Maksimalus vienam pareiškėjui skiriamos subsidijos dydį ribojantis aplinkosauginio efektyvumo kriterijus 0,15 Eur vienam projektu sumažinamam kilogramui CO2 ekvivalento netaikomas.

Paraiškų (finansuotinų projektų) atrinkimas 

Paraiškų pateikimas, vertinimas ir sprendimų dėl projektų finansavimo priėmimas atliekami pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas. 

Paraiškų atrankos būdas – konkursinis, remiantis projektų naudingumo atrankos kriterijais.

Projekto naudingumo kriterijai

1. aplinkosauginis efektyvumas (daugiau balų skiriama projektams, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sutaupymai vienam paramos eurui yra didesni) (maksimaliai 70 balų). Pirmenybė bus teikiama didžiausią aplinkosauginį efektyvumą vienam išleistam paramos eurui pasiekusiam pareiškėjų projektams, kurie su 1 subsidijos Eur sutaupo didesnį ŠESD kiekį. Balai apskaičiuojami pagal formulę: 
E=(Ei / Emax)×70.
Kur:
Ei – vertinamo projekto aplinkosauginio efekto parametro reikšmė, CO2kg/Eur;
Emax – didžiausia visuose projektuose nustatyta aplinkosauginio efekto parametro reikšmė, CO2kg/Eur.

2. pareiškėjo savarankiško įnašo į projekto finansavimą dydis (maksimaliai 10 balų). Pirmenybė bus teikiama didžiausiam pareiškėjo savarankiško įnašo į projekto finansavimą dydžiui. Balai apskaičiuojami pagal formulę: 
M=(Mi / Mmax)×10.
Kur:
Mi – vertinamo projekto papildomas prisidėjimas nuosavomis lėšomis procentais;
Mmax – visuose projektuose nustatyta papildomo prisidėjimo nuosavomis lėšomis procentais didžiausia reikšmė;

3. pareiškėjams, kurie įsipareigoja finansuojamomis lėšomis įsigytų transporto priemonių degalų balanse sunaudoti kuo daugiau degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (privalomas AEI sunaudojimas nurodytas 5.7 papunktyje), maksimaliai 20 balų. Pareiškėjai 5 metus APVA turi teikti kasmetines suvartojamų degalų balanso ataskaitas. Vertinama AEI degalų ir (ar) energijos dalis 5 metų suminiu laikotarpiu.
D=(Di / Dmax)×20.
Kur:
Di – įsigytų transporto priemonių degalų balanse, degalų sunaudojimas iš atsinaujinančių energijos išteklių įsipareigojimas procentais;
Dmax – visuose projektuose nustatyta degalų sunaudojimo iš atsinaujinančių energijos išteklių, įsipareigojimo procentais didžiausia reikšmė;

Maksimalus galimas balų skaičius – 100.

Su paraiška privalomų pateikti dokumentų sąrašas (nepateikus 50 proc. privalomų kartu su paraiška pateikti dokumentų, paraiška atmetama):

1. projekto metu planuojamos įdiegti degalų pildymo infrastruktūros ar elektros energijos įkrovimo prieigų projektinius sprendinius, kuriuose atsispindėtų subsidijos lėšomis įsigyjamos įrangos aprašymas, pagrindiniai techniniai parametrai, planuojamos įdiegti įrangos techninės charakteristikos, subsidijos lėšomis planuojamų įsigyti transporto priemonių aprašymai, gamintojo nurodomi techniniai parametrai, transporto priemonių skaičius, preliminarios kainos;
2. registrų centro išrašas, kuriame įregistruoti žemės sklypo, kuriame bus diegiami degalų pildymo punktai ar elektros energijos įkrovimo prieigos, naudotojo daiktines teises (nuosavybė, nuoma, panauda) patvirtinantys dokumentai:
2.1. dokumentai paraiškos teikimo metu turi būti įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka ir galioti ne trumpiau kaip 5 metus po projekto finansavimo pabaigos;
2.2. jeigu statinys ar žemės sklypas, kuriame bus teikiama paslauga, priklauso privačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, pareiškėjas turi pateikti privataus fizinio ar juridinio asmens rašytinį sutikimą (kopiją) vykdyti projekto veiklas ir penkerius metus po projekto finansavimo pabaigos teikti paslaugą;
2.3 jeigu žemės sklypas, kuriame bus teikiama paslauga, nesuformuotas, pareiškėjas turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą vykdyti projekte numatytą veiklą valstybinėje žemėje;
3. finansavimo šaltinius pagrindžiančius dokumentus (banko ar kitos kredito įstaigos paskola arba pareiškėjo nuosavos lėšos arba deklaracija, kokie finansavimo šaltiniai ir kokiu būdu bus gaunami). Pareiškėjo nuosavų lėšų šaltiniai, kuriais įgyvendinamas projektas ar jo dalis, turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami ir realūs paraiškos pateikimo metu. Pakankamai apibrėžtais, patikimais ir tinkamais nuosavų lėšų finansavimo šaltiniais gali būti laikomi:
3.1. kredito įstaigos paskola. Jei pareiškėjo planuojamas nuosavų lėšų šaltinis yra kredito įstaigos paskola, pateikiamas preliminarus kredito įstaigos sprendimas suteikti paskolą; 
3.2. pareiškėjo piniginės lėšos. Su paraiška pateikiamas sprendimas, patvirtintas juridinio asmens atitinkamo valdymo organo ar asmens (asmenų grupės), turinčio (turinčios) teisę priimti tokius sprendimus, kuriuo nutarta projekto įgyvendinimui skirti tam tikrą lėšų sumą, ir (ar) informacija apie lėšų šaltinį (kredito įstaigos sąskaitos(-ų) išrašas ar kredito įstaigos pažyma apie pareiškėjo turimas lėšas, numatomos pajamos, pelnas, nepaskirstytini rezervai ar kt.).
4. pareiškėjo ketinimą įgyvendinti projektą užtikrinančią banko garantiją arba draudimo kompanijos laidavimą ne mažesnei kaip 5 procentų paraiškos vertei (prašomos subsidijos dydžio), kuri negrąžinama, jei pareiškėjas po paraiškos pateikimo atsisako įgyvendinti projektą arba atsisako pasirašyti finansavimo teikimo sutartį kai finansavimas įsakymu jau buvo skirtas. Banko garantija turėtų galioti (12 mėnesių) nuo paraiškos pateikimo APVA dienos.
5. dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžetą (sudarytos pirkimo sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas ir kainininkus ar kt.);
5.1. siekiant įvertinti įsigyjamų transporto priemonių, varomų 3.5 papunktyje nurodytomis kuro rūšimis, tinkamas finansuoti išlaidas, palyginimui pateikiami įprastiniu kuru varomų transporto priemonių (tos pačios klasės kaip alternatyviais degalais ar energijos rūšimi varomos), kurios būtų įsigyjamos, jeigu nebūtų taikoma ši valstybės pagalbos schema, įsigijimo komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas ir kainininkus ar kt.;
6. patvirtintą pareiškėjo įstatų (nuostatų ir (ar) statuto) kopiją, jeigu ši informacija neprieinama viešai ar nepaskelbta registruose;
7. įsigyjant keleiviams vežti skirtas transporto priemones – kopiją licencijos, kuria suteikiama teisė verstis keleivių vežimo veikla; 
8. pagrįstas planuojamas veiklos pelno prognozes, pagal kurias galima būtų nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų ir veiklos pelno skirtumą atsižvelgiant į Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56 straipsnio 6 dalies nuostatą (t. y. pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą). 
9. Veiklos pelnas pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 39 papunktį yra diskontuotųjų pajamų ir diskontuotųjų veiklos išlaidų per atitinkamą investicijos laikotarpį skirtumas, kai šis skirtumas yra teigiamas. Veiklos išlaidos apima išlaidas personalui, medžiagoms, rangovų paslaugoms, ryšiams, energijai, techninei priežiūrai, nuomai, administravimui, tačiau šiame reglamente neapima nusidėvėjimo ir finansavimo išlaidų, jei jos buvo įtrauktos į investicinę pagalbą.
10. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo skaičiavimus, apskaičiuojamas pagal Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodiką;
11. Įgaliojimas atstovauti pareiškėją, išduotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka jei pareiškėjas įgalioja kitą fizinį ar juridinį asmenį už jį atlikti su projekto įgyvendinimu susijusius veiksmus (pateikti paraišką ir (ar) pateikti mokėjimo prašymą).

Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodika

Bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį apskaičiuojamas pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. D1-315 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 priede pateiktą Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodiką, rasite ČIA.
CO2 skaičiavimo pavyzdžius rasite ČIA.

Pagrindiniai teisės aktai

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
• Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2021 m. sąmata, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 194.
• Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2021 m. sąmatą detalizuojantis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. D1-237
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. D1-493 „Dėl tinkamų projektų išlaidų kategorijų pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis patvirtinimo“; 
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. D1-762 „Dėl ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. D1-366 „Transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“ valstybės pagalbos schemos patvirtinimo“.