Nuo 2021 m. liepos 19 d. 8.00 val. iki spalio 18 d. 17.00 val. juridiniai asmenys kviečiami teikti paraiškas paramai gauti pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2021 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę „Investicinė parama biometano dujų gamybai ir (ar) biodujų valymo įrenginiams įrengti“ (toliau – Priemonė).

Atkreipiame dėmesį, kad paraiškos pateikimo data paraiškų priėmimo laikotarpiu vertinimui įtakos neturės.

Paraiškas subsidijai gauti galite teikti per informacinę sistemą APVIS adresu https://apvis.apva.lt/

Prieš teikiant per APVIS sistemą naujas paraiškas arba norint įgalioti kitą asmenį pildyti paraiškas siūlome susipažinti su paruošta metodine medžiaga ir instrukcijomis adresu https://apvis.apva.lt/duk

Pareiškėjai/paramos gavėjai

• Privatūs juridiniai asmenys – labai mažos, mažos, vidutinės arba didelės įmonės.
• Žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai.

Paraiška gali būti teikiama su partneriais pasirašius tarpusavio bendradarbiavimo susitarimus dėl veiklos, susijusios su biometano dujų gamyba.

Einamaisiais metais pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką paskelbtiems kvietimams pagal tą pačią metinės sąmatos detalizuojančio plano Priemonę.

Investicinė parama skirta

1. Naujai statomai biodujų jėgainei, kartu su biodujų valymo įrenginiais leidžiančiais išvalytą biometaną tiekti į gamtinių dujų tinklus, panaudoti transporto sektoriuje arba naudoti savo elektros/šilumos energijos poreikiams aprūpinti.
2. Naujai statomiems biodujų valymo įrenginiams prie esamų biodujų jėgainių, leidžiantiems išvalytą biometaną tiekti į gamtinių dujų tinklus arba panaudoti transporto sektoriuje.

Biometanas turi būti pagamintas iš žaliavų arba jų dalies bendrame žaliavų masės balanse, numatytų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-170 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo 12 punkte: „žaliavos ir degalai, kurių dalis siekiant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto ne mažesnio kaip 0,5 procentų rodiklio, laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę:

12.1. dumbliai, jeigu jie auginami sausumoje esančiuose vandens telkiniuose ar fotobioreaktoriuose;

12.2. nerūšiuotų komunalinių atliekų (išskyrus rūšiuotas namų ūkių atliekas, kurioms taikomi perdirbimo planiniai rodikliai 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų, panaikinančios kai kurias direktyvas, 11 straipsnio 2 dalies a punktą  (toliau – Direktyva 2008/98/EB), biomasės dalis;

12.3. Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 4 punkte išvardytos biologinės atliekos iš privačių namų ūkių, kurioms turi būti taikomas atskiras surinkimas, kaip apibrėžta šios Direktyvos 3 straipsnio 11 punkte;

12.4. maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkama naudoti pramoninių atliekų (pavyzdžiui, mėsos, žuvies, pieno, vaisių ir daržovių, grūdų, duonos, konditerijos, alkoholinių gėrimų pramonės atliekų), įskaitant mažmeninės bei didmeninės prekybos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ir žuvies bei akvakultūros pramonės medžiagas, išskyrus Metodikos 13 punkte nurodytas žaliavas, biomasės dalis;

12.5. šiaudai;

12.6. gyvulių mėšlas ir nuotekų šlamas (dumblas);

12.7. alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės;

12.8. talo alyvos derva.

12.9. neapdorotas glicerinas;

12.10. cukranendrių išspaudos;

12.11. vynuogių išspaudos ir vyno nuosėdos;

12.12. riešutų kevalai;

12.13. išaižos;

12.14. burbuolių kotai, nuo kurių pašalintos kukurūzų sėklos;

12.15. miškininkystės ir miškininkystės pramonės atliekų ir liekanų, t. y. žievių, šakų, nekomercinio retinimo kirtimų medienos, lapų, spyglių, medžių viršūnių, pjuvenų, medienos drožlių, juodųjų nuovirų, rudųjų nuovirų, pluošto atliekų, lignino ir talo alyvos, biomasės dalis;

12.16. kita nemaistinė celiuliozė, kaip apibrėžta Metodikos 2.5 papunktyje;

12.17. kita lignoceliuliozė, kaip apibrėžta Metodikos 2.4 papunktyje, išskyrus pjaustytinus rąstus ir fanermedį;

12.18. iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai;

12.19. anglies dioksido surinkimas ir panaudojimas transporto tikslais, jei energijos išteklius yra atsinaujinantis pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį;

12.20. bakterijos, jei energijos išteklius yra atsinaujinantis pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį;

Pagamintas biometanas turi atitikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 38 straipsnio 2, 4, 5 ir 7 dalyse numatytus biodegalų tvarumo kriterijus; jeigu biometanas tiekiamas į gamtinių dujų tinklus – energetikos ministro patvirtintus gamtinių dujų kokybės reikalavimus.

Kiti reikalavimai pareiškėjams

Paraiška gali būti teikiama su partneriais pasirašius tarpusavio bendradarbiavimo susitarimus dėl veiklos, susijusios su biometano dujų gamyba.

Paraiškos gauti subsidiją pateikimo metu pareiškėjas ir susijusios įmonės (įmonių grupė), jei subsidijos gavėjas priklauso įmonių grupei (susijusių įmonių), pateikusiai VĮ Registrų centrui 2019  ir 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame būtų išsamiai aprašyta nuosavo kapitalo  sudėtis. Jeigu vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 nuostatomis pareiškėjas privalo ruošti konsoliduotų finansinių rinkinį, rinkinys turi būti pateiktas VĮ Registrų centrui. Tarpinės finansinės atskaitomybės duomenys nevertinami.

Finansavimas neteikiamas sunkumų turintiems pareiškėjams. Pagal Reglamento (ES) 2020/972 1 straipsnio 4 punkto c papunktį leidžiama teikti valstybės pagalbą pareiškėjams, kurie 2019 m. gruodžio 31 d. nepatyrė sunkumų, o 2020 m. sausio 1 d.–2021 m. birželio 30 d. tapo sunkumų patiriančiomis įmonėmis.

Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nauja valstybės pagalba negali būti teikiama, kol nesugrąžinta neteisėtai gauta valstybės pagalba.

Kvietimo suma

2021 m. kvietimui bendra projektų finansavimui skiriama lėšų suma – 15 mln. Eur Klimato kaitos programos lėšų.

Tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos

Vadovaujantis Tinkamomis projektų išlaidų kategorijomis pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-493 „Dėl Tinkamų projektų išlaidų kategorijų pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis patvirtinimo“ tinkamos išlaidos yra:

1. bioreaktorių įrengimas;
2. įrenginių, skirtų biomasės transportavimui, apdorojimui ir tiekimui į bioreaktorių, įsigijimas;
3. substrato apdorojimui ir degazuoto substrato tvarkymui skirtų įrenginių įsigijimas;
4. biodujų valymo įrenginių įrengimas;
5. biodujų ir (ar) biometano saugojimo įrenginių įsigijimas;
6. kokybės matavimo ir užtikrinimo, apskaitos ir suslėgimo įrenginių įsigijimas;
7. biometano užpildymo įrangos prie biodujų jėgainės įrengimas;
8. elektros ir (ar) šilumos energijos gamybos įrenginių, naudojančių pagamintą biometaną (biodujas), skirtų pareiškėjo energijos reikmėms tenkinti (ne pardavimui į tinklą), įrengimas
9. 1-8 punktuose numatytų įrenginių montavimo darbai.

Išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su aukštesnio aplinkos apsaugos lygio užtikrinimu, nėra tinkamos finansuoti.

Finansavimo dydis vienam pareiškėjui

• 45 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų kai remiama didelė įmonė;
• 55 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų kai remiama vidutinė įmonė;
• 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų kai remiama labai maža/maža įmonė.

Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 4 mln. eurų.

Subsidijos dydį ribojantis aplinkosauginio efektyvumo kriterijus netaikomas.

Paraiškų (finansuotinų projektų) atrinkimas

Paraiškų pateikimas, vertinimas ir sprendimų dėl projektų finansavimo priėmimas atliekami pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas.

Paraiškų atrankos būdas – konkursinis.

Projekto naudingumo kriterijai:

1. 70 balų suteikiama efektyviausiam projektui, vertinamas vidutinis projekto efektas paramos eurui (1 m3 biometano/Eur subsidijos); likusiems projektams atitinkama eilės tvarka skiriamas proporcingai mažesnis balų kiekis lyginant efektyviausiu projektu. Jeigu pareiškėjas pateikia planuojamų pagaminti ne biometano, o biodujų kiekį, APVA, naudodama koeficientą 0,5 perskaičiuoja planuojamą pagaminti biodujų kiekį į biometaną (biometanas [m3] = biodujos [m3] x 0,5). 0,5 koeficientas nurodo vidutinį biometano koncentracijos lygį biodujose po pirminio žaliavos apdorojimo reaktoriuje (vidutiniškai 50 proc). Balai apskaičiuojami pagal formulę:

E=(Ei / Emax)×70.

Kur:

Ei – vertinamo projekto aplinkosauginio efekto parametro reikšmė, 1 m3 biometano /Eur;

Emax – didžiausia visuose projektuose nustatyta aplinkosauginio efekto parametro reikšmė, 1 m3 biometano /Eur.

2. 20 balų suteikiama didžiausią savo ūkiuose (paraiškoje nurodytame objekte) susidarančio gyvulių ar paukščių mėšlo procentą bendroje biodujų gamybos žaliavų struktūroje pasiekusiam pareiškėjui (gali būti su partneriais, jeigu partnerio ūkis ir (arba) partnerio ūkio mėšlo susidarymo vietos, iš kurių tiekiamas gyvulių ar paukščių mėšlas, nutolęs nuo planuojamų paraiškoje nurodytų statyti įrenginių ne daugiau kaip 80 km), likusiems projektams atitinkama eilės tvarka skiriamas proporcingai mažesnis balų kiekis lyginant su didžiausią procentą žaliavų struktūroje pasiūliusiu pasiekti projektu. Balai apskaičiuojami pagal formulę:

M=(Mi / Mmax)×20.

Kur:

Mi – vertinamo projekto susidarančio gyvulių ar paukščių mėšlo procentą bendroje biodujų gamybos žaliavų struktūroje procentais;

Mmax – visuose projektuose nustatyta didžiausia susidarančio gyvulių ar paukščių mėšlo bendroje biodujų gamybos žaliavų struktūroje procentais reikšmė;

3. 10 balų suteikiama pareiškėjams, kurie turi statybą leidžiančius dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka.

Maksimalus galimas balų skaičius – 100.

Su paraiška (arba paraiškoje, jei tokia informacija privaloma pildant paraiškos formą) APVA privaloma pateikti:

1. planuojamą pagaminti biodujų ir (ar) išvalyto biometano kiekį.
2. planuojamas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per projekto vertinamąjį laikotarpį apskaičiuojamas pagal Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodiką (Tvarkos aprašo 2 priedas). Bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį apskaičiuojamas pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. D1-315 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 priede pateiktą Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodiką, rasite ČIA. CO2 skaičiavimo pavyzdžius rasite ČIA.
3. projekto metu planuojamos įdiegti įrangos projektinius sprendinius, kuriuose pateikiamas subsidijos lėšomis įsigyjamos įrangos aprašymas, planuojamos įdiegti įrangos pajėgumai ir pagrindiniai techniniai parametrai.
4. unikalus numeris žemės sklypo, kuriame bus diegiamas projektas;
5. žemės sklypo teisėto valdymo pagrindai (nuosavybė, nuoma), kurie turi būti įforminti iki paraiškos pateikimo, dokumentai  įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka ir galioti ne trumpiau kaip 5 metus pasibaigus projekto finansavimui.
6.  pareiškėjo ketinimą įgyvendinti projektą užtikrinančią banko garantiją arba draudimo kompanijos laidavimą ne mažesnei kaip 5 procentų paraiškos vertei (prašomos subsidijos dydžiui), kuri pareiškėjui atsisakius įgyvendinti projektą arba pasirašyti projekto finansavimo sutartį, kai parama skirta, negrąžinama. Banko garantija turėtų galioti 1 metus (12 mėn.) nuo paraiškos pateikimo APVA dienos.

Pagrindiniai teisės aktai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2021 m. sąmata, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 194.

Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2021 m. sąmatą detalizuojantis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. D1-237

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. D1-493 „Dėl tinkamų projektų išlaidų kategorijų pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. D1-762 „Dėl ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 16 d. Nr. D1-419 „Investicinė parama biometano dujų gamybai ir (ar) biodujų valymo įrenginiams įrengti“ valstybės pagalbos teikimo schemos patvirtinimo.